- suprastėti
- suprastė́ti vksm. Miẽžiai suprastė́jo.
.
.
suprastėti — intr. 1. pasidaryti menkam, netikusiam: Tokie buvo geri miežiai, o dabar suprastėjo, sulindo į žemę, nieko nebėra Pc. Visi keliai suprastėjo Sb. Suprastėjo kai kurios prekės rš. 2. pablogėti, sumenkėti sveikatai: Ligonas suprastėjusi, vargu… … Dictionary of the Lithuanian Language
suprastėjimas — sm. (1) 1. rš → suprastėti 1. 2. Z.Žem → suprastėti 4. prastėjimas; suprastėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
apnokti — 1 apnokti intr. 1. K, J truputį subręsti: Palinkę bąlantys rugiai svėrė žemyn apnokusias varpas rš. 2. apsitraukti, apmusyti, aptukti kuo: Altoriai nuo senumo apnokę, t. y. aptukę J. Apnokęs stiklas KI247. Kur gera šeimininkė, ten langai neapnokę … Dictionary of the Lithuanian Language
apsenti — intr. 1. Rtr kiek susenti, nusenti: Aš apsenaũ, t. y. apkaršau J. Apsẽnęs, bet dar nesenas Šts. Apsẽnusių žmonių yr Msn. Jau ir ta apsẽnus – pirma b[uv]o žvali Gs. Vienas apsẽnęs, kitas jaunas vyrukas Klvr. Kai mano tėtis apsẽno, aš parėjau … Dictionary of the Lithuanian Language
apvadaloti — apvàdaloti šnek. 1. tr. apteršti, apterlioti: Nei tu valgei, nei tu norėjai, tik apvàdalojai Plt. ║ aplamdyti, suniurkyti: Įkrito į arklių tarpą, ir apvàdalojo Grg. 2. refl. apsinešioti: Tokie anie apsìvadaloję, seni, tie rūbai Gršl. 3. refl … Dictionary of the Lithuanian Language
išgimti — išgìmti, sta (išgem̃sta), ìšgimė intr. 1. gimti nepanašiam į ką, atsitolinti (nuo giminės): Sūnus toks ìšgimė, t. y. atskirus nuo visų esti J. | refl.: Išsigimęs iš savo giminės I. 2. suprastėti, degeneruoti: Laukinis gyvulys, pavirsdamas… … Dictionary of the Lithuanian Language
išpinti — išpìnti, ìšpina, išpynė tr. K 1. išardyti ką supintą, nupintą: Kol merga, tai kasos supintos, o kap ištekėjo, tai kasas išpynė dz. Išpinu kasas, pynius R43. Privylė mergelę, motulės dukrelę, išpynė kaselę, išbarstė rūtelę (d.) Lp. Kas tavo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išprastėti — intr. Š 1. pasidaryti prastam, menkam, netikusiam: Kas čia yra, kad išprastėjo rugiai? Ėr. 2. pasidaryti negražiam: Vaikas išprastėjo augdamas, mažas buvo dailesnis Lk. prastėti; išprastėti; nuprastėti; paprastėti; suprastėti … Dictionary of the Lithuanian Language
ištrešėti — ištrešėti, ìštreša, ėjo intr. 1. Tv, Ms žr. ištrešti 1: Jau ne visos lentos lygios, – ištrešėję Rš. 2. prk. suprastėti, pasidaryti netinkamam, neveikliam: Jau nuo senystės ištrešė[jo] mano smagenys, nieko neatamenu Tvr. 3. prk. iškristi, išnykti … Dictionary of the Lithuanian Language
išviržti — 2 išvir̃žti intr. 1. išsigimti, suprastėti: Dabar visi daiktai sumenkėjo ir išviržo Blv. Šiandien jų ainiai išviržo ir begali lyginties nebent su vilku Blv. 2. kilti: Lieknų žvirblis yra išviržęs iš naminio ir dabar skirias nuo jo ir spalva, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language